Glacier 4422 station radio (Ledyno 4422 stoties radijas) – tai audiovizualinė scena iš ledynų ekologiją ir klimato kaitą analizuojančio tarpdisciplininio spektaklio „Snieguolė“/„Snow white” (Kauno nacionalinis dramos teatras, režisierė – Dr. Goraparasit (Gintarė Minelgaitė-Duchin).
Čia savo programą kurianti radijo rezidentė, iš tiesų spektaklio kompozitorė, Sandra Kazlauskaitė, ledyno tyrimų mokslinėje bazėje veikiančiame fiktyviame radijuje transliuoja atmosferinę muziką ir pristato garsovaizdžio koncepciją.
Ši scena pradeda spektaklio antrą veiksmą ir yra rodoma per LED ekraną, kaip pagrindinis tuo metu spektaklio dramaturgiją kuriantis ir pildantis elementas. Vėliau, kūrybiniame procese, dalies vaizdo ir garso įrašo buvo atsisakyta ir scena buvo sutrumpinta spektaklio dinamikai palaikyti. Sukasi.digital pateikiamas ir pasiekiamas pilnas 11.51 min. trukmės garso įrašas.
Radijo laidos atlikėja ir spektaklio kompozitorė, sukūrusi muzikinį takelį ne tik šiai scenai, bet ir visam spektakliui, Sandra Kazlauskaitė / Sandybeachsounds, iš tikrųjų ne kartą yra turėjusi ir vedusi savo radijo laidą, o šioje kalba ir nagrinėja, kokią įtaką mūsų gyvenimams, sprendimams ar, galbūt, paprasčiausiai, pojūčiams gali turėti garsinė aplinka, kurioje esame, gyvename ir susiduriame savo kasdienybėje.
/Garso įrašo vertimas į lietuvių kalbą apačioje/
Sandra Kazlauskaitė – garsą tyrinėjanti ir savo darbuose konceptualiai jį naudojanti menininkė, gyvenanti ir kurianti Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje, pristačiusi ne vieną darbą instaliacijos, garso spektaklio ar leidinio pavidalu. Savo darbuose dažnai nagrinėja tylą, pauzę, klausymąsi ar kasdienės aplinkos diktuojamą muzikinį takelį, kūnų ir objektų santykį į jį. Sandra Kazlauskaitė taip pat dėsto ir veda garso ir muzikos teorijos paskaitas Linkolno Universitete (Didžioji Britanija). Plačiau apie menininkę: http://sandra.unmute.co.uk/about.html
Garso įraše sakomo teksto vertimas į lietuvių kalbą:
/Brangūs klausytojai…noriu, kad kartu susimąstytume apie transformuojantį garsovaizdžių potencialą, kuris gali padėti išvystyti, kaip aš tai vadinu – „ataidinčią bendrybę“. Kalbant abstrakčiau, garsovaizdžius galima suprasti kaip absoliučią mūsų aplinkos akustinę visumą. Pvz., tai triukšminga jūsų gatvė, kur gyvenate ir kvėpuojate. Tai jūsų kasdienis garsovaizdis. Jūsų rami užmiesčio aplinka taip pat gali būti laikoma jūsų namų garsovaizdžiu.
Garsovaizdžio koncepciją pristatė akustinis ekologas Murray Schafer XX a. 8 dešimtmetyje. Jis mums pavedė įvertinti kokią ekologinę ir percepcinę įtaką vis labiau didėjantis triukšmas, būdingas pramonės ekonomikoms, daro mūsų planetai ir aplinkai, kurioje gyvename. Jis vis mūsų prašo sulėtinti tempą ir sugrįžti prie gamtos garsų. Tylos ir ramybės.
/„Išgelbėk mūsų sielas, išgelbėk dabar, kad gyventume geriau. Metas išsilaisvinti, nes laikas nesustos tuojau, bet jei nori patikėti, kad yra geresnis gyvenimas, surask būdą, pabandyk, ateik ir nusišypsok. Išgelbėk mūsų sielas, išgelbėk dabar, kad gyventume geriau, metas išsilaisvinti, nes laikas nesustos tuojau, bet jei nori patikėti, kad yra gersenis gyvenimas, surask būdą, pabandyk, ateik ir nusišypsok…”/
Bet šis pašaukimas sugrįžti į gamtą nebūtinai yra tai ko mums reikia, jei norime išsaugoti savo ateitį, ar net galimybę tokią turėti. Garsovaizdžiai išties yra svarbūs. Bet gal tai ne tik kvietimai į šią idealizuotą sureikšmintą praeitį. Medijų istorikas Jonathan Sterne mums teigia, kad garsovaizdžiai atliepia garsinę erdvę, kurią formuoja istoriniai, socialiniai, kultūriniai, politiniai ir technologiniai procesai.
/„Tai laivas, bet atrodo kaip sodas“/
Praeities ir dabarties garsai audžia mūsų garsinę aplinką ir formuoja tai, kaip prisimenamos tam tikros erdvės ir vietos. Kaip jos suprantamos, sukuriamos ir patiriamos. Taigi, gal mums reikėtų stabtelėti ir susimąstyti. Kaip įsiklausymas ir gyvenimas šių dienų garsovaizdžiuose mums padeda išvysti naujas vizijas ir ateitis?
Noriu jūsų paklausti: kaip garsovaizdžiai ir jų sudėtingumas bei atvirumas gali mums padėti priimti naujas kolektyvinės būties formas, skatinti artimesnį ryšį, rūpinimąsi savimi ir pasipriešinimą… Pasaulyje, kuriame karaliauja valstybių sankcionuotas smurtas, ekonominės krizės ir būsimas ekologinis žlugimas?Jei artimiau ir atviriau įsilietume į šios sistemos voratinklį, kokių politinių ir efektyvių galimybių galime atrasti ir kokias alternatyvias bendrybės formas galime sukurti?
Šiuos klausimus skiriu tau, mielas radijo klausytojau, greit atsiliepsiu ir į jūsų skambučius, bet kol kas paklausykime mirštančio ledyno garsovaizdžio… /